Nuo birželio trėmimų praėjo 85 metai – atminimo diena Estijos nacionaliniame muziejuje 2026 m. birželio 9 d.
Skausmingomis 1941 m. birželio mėnesio dienomis, perpildytais tremtinių traukiniais į Sibirą prievarta buvo ištremta daugiau nei 10 000 žmonių iš Estijos, daugiau nei 15 500 iš Latvijos ir daugiau nei 17 000 iš Lietuvos. Šiais metais sukanka 85 metai nuo pirmųjų masinių trėmimų, kuriuos sovietų režimas įvykdė Baltijos šalyse. Tai bendras mūsų tautų skausmas, kuris išliks Baltijos tautų atmintyje iš kartos į kartą.
2026 m. birželio 9 d. Estijos nacionalinis muziejus (Eesti Rahva Muuseum), bendradarbiaudamas su represuotųjų organizacijomis iš Estijos (Estijos „Memento“ asociacija (Eesti Memento Liit), Sibire gimusių vaikų fondas (Siberis sündinud laste MTÜ)), Latvijos (Sibiro vaikų fondas) ir Lietuvos (bendrija Lemtis) bei Tukumo muziejumi iš Latvijos, organizuos Atminimo dieną.
Atminimo dienos metu vyks teminių parodų atidarymas, seminaras „Bendras Baltijos tautų skausmas ir atmintis“ ir dokumentinių filmų peržiūra.
Norėtume kartu supažindinti platesnę visuomenę su tuo, kaip Baltijos šalyse buvo tiriamos ir užfiksuotos masinės stalinistinės represijos. Pagrindinis dėmesys skiriamas nukentėjusiųjų nuo šių represijų asociacijų indėliui. Represuotųjų organizacijos nuo pat pradžių skyrė labai daug dėmesio tiek represijų tyrimams, tiek istorinės atminties puoselėjimo darbams.
Pagrindinė Atminimo dienos seminaro tema – Baltijos šalyse vykdomų represuotųjų tyrimų ir istorinės atminties puoselėjimo darbų apžvalga. Seminaras suteikia Estijos represuotiems asmenims ir plačiajai visuomenei gerą galimybę susidaryti bendrą vaizdą apie tai, kaip mūsų kaimynės Latvijoje ir Lietuvoje įamžino savo tragiškos praeities palikimą. Seminaro darbo kalbos yra estų, latvių ir lietuvių kalbos. Organizuojamas sinchroninis estų-latvių-estų ir estų-lietuvių-estų kalbų vertimas.
Atminimo dienos programa:
10.30 –11.00 Svečių atvykimas ir registracija
11.00–12.00 parodos „Sibīrijas vēstules / Siberi kasetohukirjad / Laiškai ant Sibiro beržo tošies“ (Tukumso muziejus) atidarymas prie Hurda salės ir paroda „Sibīrijas berni / Siberi lapsed / Sibiro vaikai“ ant Hurda salės scenos
12.00–15.00 Seminaras „Bendras Baltijos tautų skausmas ir atmintis“ Hurda salėje.
12.00 –12.30 Seminaro atidarymas, sveikinimo kalbos
12.30–13.00 Prof. Aigi Rahi-Tamm (Tartu Universitetas). Sovietiniai masiniai trėmimai Estijoje 1941–1951 m.
13.00–13.30 Dzintra Geka (fondas Sibīrijas Bērni, Ryga). Mātes Sibīrijā / Emad Siberis / Mamos Sibire
13.30 –14.00 Agrita Ozola (Tukumso muziejus). Sibīrijā rakstītas vēstules uz bērza tass / Siberis kirjutatud kasetohukirjad / Laiškai ant Sibiro beržo tošies
14.00–14.30 Gintautas Alekna (bendrija Lemtis). 1941 metų tremtis. Lietuvos tremtinių pėdsakai Rusijoje / 1941. aasta küüditamine. Leedust sundviidute jäljed Venemaal
14.30–15.00 Peep Varju (ERAF, Talinas). Apie Estijos „Memento“ asociacijos darbą sudarant komunizmo aukų sąrašus
15.00–16.00 Pietų pertrauka
Estijos nacionalinio muziejaus bibliotekoje atidaryta paroda, paremta Estijos represuotųjų registro archyvais.
16.00–18.00 dokumentiniai filmai Hurda salėje
Latvija dokumentinis filmas „Tēvi tur / Isad sealpool / Tėčiai ten“, 2016, (63 min), režisierė ir prodiuserė Dzintra Geka-Vaska. Filmas su estiškais subtitrais.
Trumpi seminaro pranešėjų pristatymai:
Aigi Rahi-Tamm yra istorikė, Tartu universiteto archyvų studijų profesorė. Ji yra viena svarbiausių sovietinių masinių represijų tyrėjų Estijoje. Be mokslinio ir dėstytojos darbo, ji kaip ekspertė, bendradarbiavo su nacionalinėmis komisijomis, atliekančiomis Estijos, Latvijos ir Moldovos okupacijų ir komunizmo tyrimus.
Agrita Ozola yra Tukumo muziejaus direktorė, tarptautiniu mastu pripažinta Latvijos muziejininkė ir muziejų srities plėtotoja. Ji renka, tyrinėja ir publikuoja šaltinius (dienoraščius, piešinius ir laiškus), kuriuose aprašomas į Sibirą ištremtų latvių gyvenimas ir kančios. Ji buvo viena iš UNESCO „Pasaulio atminties“ registro unikalių represijų atminties nešėjų – Sibire ant beržo tošies rašytų laiškų – įtraukimo pradininkų.
Gintautas Alekna yra Lietuvos televizijos operatorius ir fotografas, Lietuvos represuotųjų asociacijos Lemtis valdybos narys. Ši asociacija daugiau nei tris dešimtmečius dokumentavo buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje buvusios lietuvių tremties ir įkalinimo vietas. Gintautas Alekna ilgą laiką organizavo ir vadovavo ekspedicijoms į Sibirą ir Kazachstaną, siekdamas surasti ir (per)žymėti represuotųjų laidojimo vietas.
Peep Varju yra nenuilstamas istorinės atminties saugotojas, kuris yra labai atsidavęs masinių represijų aukų likimų tyrimui ir fiksavimui. Jis buvo Valstybinės okupacijų represinės politikos tyrimo komisijos pirmininkas ir daugelį metų dalyvavo Estijos represuotųjų registro biuro darbe. Nuo 2006 m. jis yra Estijos represuotųjų rėmimo fondo valdybos narys.
Dzintra Geka yra Latvijos kino režisierė, autorė ir visuomenės veikėja, kurios darbai daugiausia dėmesio skiria masiniams sovietiniams trėmimams ir jų ilgalaikiam poveikiui. 2001 m. ji buvo viena iš Sibiro vaikų fondo įkūrėjų. Fondas dokumentuoja ir saugo masinių trėmimų aukų liudijimus.
Per dokumentinius filmus, knygas, parodas ir tarptautines istorinės atminties iniciatyvas ji ir jos komanda jau daugiau nei 20 metų fiksuoja 1940-ųjų trėmimų aukų liudijimus ir plečia žinias apie šį tragišką Baltijos šalių istorijos laikotarpį.
Kontaktai
Terje Anepaio (Estijos nacionalinis muziejus) Tel. + 372 529 5708, terje.anepaio@erm.ee
Virve Tuubel (Estijos „Memento“ asociacija) Tel. + 372 5620 4979, virve.tuubel@erm.ee